Gaisrai atliekų įmonėse kyla vienas po kito ir jau tampa kasdienybe. Balandžio pabaigoje degė Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykla, kurią valdo „Energesman“. Nepraėjus nei dviem savaitėms nuo šio incidento, gaisras kilo vienoje technologiškai pažangiausių – Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ). Atliekų tvarkytojai vieningi – padėtis jau dabar yra kritinė ir ji tik blogės, jei nebus rastas efektyvesnis sprendimas nešiojamųjų įrenginių, turinčių ličio jonų baterijų, tvarkymui.

Šie gaisrai rodo, kad  netinkamas pavojingųjų atliekų, ypač ličio jonų baterijų ir nešiojamųjų akumuliatorių rūšiavimas ir jų patekimas į buitinių ir pramoninių atliekų srautą, vis dažniau sukelia aplinkai pavojingus gaisrus. Būtent tai yra viena iš pagrindinių iki šiol atliekų įmonėse kilusių gaisrų priežasčių. Dėl neatsakingai išmestos ličio jonų baterijos ar ją savo sudėtyje turinčio įrenginio, vis dažniau užsidega atliekų rūšiavimo ir perdirbimo gamyklos ir netgi eisme dalyvaujančios, atliekas gabenančios transporto priemonės.

„Tiek „Energesman“, tiek KKJ atveju didesnės nelaimės išvengėme, tačiau žala padaryta: kenksmingi dūmai pasklido į gyvenamuosius rajonus, galimai užteršė aplinką, apgadino gamyklų įrangą ir pastatus, o visa atliekų tvarkymo sistema tiek Vilniaus, tiek Kauno regionuose sutrikdyta. Nors teisėsaugos institucijos pradėjo tyrimus dėl galimų tyčinių veiksmų, atliekų tvarkytojų bendruomenė įsitikinus, kad gaisrai kyla dėl neatsakingo rūšiavimo“, – sako Marius Busilas, Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos (PATVA) direktorius.

Pagal galiojančius teisės aktus, pavojingos atliekos – tokios kaip galvaniniai elementai, baterijos, nešiojamieji akumuliatoriai, buitinė elektronika, dažai, skiedikliai, cheminiai valikliai – negali būti metamos į bendrus buitinių atliekų konteinerius. Tačiau, realybė kitokia ir ji rodo, kad daugeliui gyventojų vis dar trūksta informacijos arba patogesnės infrastruktūros šias atliekas priduoti tinkamai.

Ar Lietuvą ištiks atliekų krizė?

Įrenginiai su įmontuotomis baterijomis dažnai metami į šiukšliadėžes, buitinių atliekų ir pakuotėms skirtus konteinerius. Elektroninės cigaretės, mobiliųjų telefonų baterijos labai dažnai randamos galvaniniams elementams skirtose surinkimo dėžutėse. Elektromobilių baterijos įmonių priduodamos paslėptos tarp kitų atliekų, pavyzdžiui, švino akumuliatorių. Patekusios į atliekų surinkimo aikšteles ir jų rūšiavimo įrenginius, ypač pavojingos ličio jonų baterijos tampa gaisro priežastimi. Atliekų sraute jos spaudžiamos, pažeidžiamos, dėl to sukelia kibirkštį ir virsta didelio gaisro židiniu.

Tokie gaisrai sustabdo atliekų tvarkymo gamyklų veiklą – ilgainiui  atliekų krizė šalyje tampa neišvengiama.

Prieš trejus metus gaisrą patyrusios pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ direktorius Vitoldas Sapožnikovas sako, kad nesiimant ryžtingų veiksmų, Lietuvoje greit nebebus nei vieno atliekų tvarkytojo, kurį aplenkė su ugnimi susijusi nelaimė.

„Vienas po kito kylantys gaisrai atliekų tvarkymo įmonėse rodo, kad tai nebėra atsitiktinumas ar atliekų laikymo ir saugojimo taisyklių nesilaikymo pasekmė. Nešiojamieji, baterijas turintys įrenginiai masiškai metami į bendrą buitinių ir kitų atliekų srautą, o atliekų saugojimo vietose sąlytyje su kitomis atliekomis arba tvarkymo procese sprogsta ir sukelia visa apimančius gaisrus. Šioje situacijoje kol kas visi tvarkomės su pasekmėmis – gesiname ugnį, verslas investuoja ir dar aktyviau diegia gaisro prevencines priemones, institucijos tikrina tvarkytojus, tačiau problema iš esmės nesprendžiama“, – sako UAB „Žalvaris“ direktorius V. Sapožnikovas.

Pasak jo, nešiojamųjų elektronikos įrenginių surinkimui neturime atskiros infrastruktūros, todėl jau veikiančią reikia dar efektyviau išnaudoti ir stiprinti. Lietuvoje daugelį metų veikia ir yra pasiteisinusi galvaninių elementų surinkimo sistema – visoje šalyje gyvenamuosiuose namuose, įstaigose ir verslo įmonėse yra įrengta arba išdalinta per 20 000 galvaninių elementų surinkimui skirtų dėžučių. Ličio jonų baterijų turintys įrenginiai šiose dėžutėse sudaro apie 20% viso surinkto baterijų kiekio.

„Galvaninių elementų surinkimui Lietuvoje keliamos užduotys ir jos gan sėkmingai įgyvendinamos. Tuo tarpu nešiojamieji įmontuotas ličio jonų baterijas turintys įrenginiai atskirai nerenkami ir netvarkomi, nes valstybės mastu nėra nustatytų šių įrenginių atliekų tvarkymo užduočių ir mokesčio už aplinkos teršimą. Kol šių atliekų tvarkymas nėra apmokestintas ir tuo rūpintis nėra įpareigoti gamintojai ir importuotojai, tol visa atsakomybė tenka išskirtinai atliekų tvarkytojams. Tiek už šių įrenginių sutvarkymą – tai darome savo lėšomis, tiek dėl baterijų sukeltų gaisrų pasekmių“, – teigia V. Sapožnikovas.

Žingsnis atgal: mokestį už aplinkos teršimą planuojama keisti garantijomis

Naujausias Europos Sąjungos reglamentas dėl baterijų ir jų atliekų, įsigaliojęs 2024 m. vasario 18 d., pakeičia ankstesnę Direktyvą 2006/66/EB ir nustato griežtesnius reikalavimus visam baterijų gyvavimo ciklui – nuo gamybos iki atliekų tvarkymo. Jame be nustatytų didesnių baterijų surinkimo ir perdirbimo tikslų, numatyta ir didesnė gamintojų atsakomybė. Gamintojai privalo užtikrinti, kad jų tiekiamos baterijos atitiktų naujus reikalavimus, įskaitant perdirbtų medžiagų naudojimą ir atliekų tvarkymą.

Lietuvoje rengiami teisės aktų pakeitimai, siekiant įgyvendinti naujo reglamento nuostatas. Pakeitimais, kuriuos planuoja Aplinkos ministerija, būtų sugriauta jau veikianti baterijų surinkimo sistema, atsisakyta galiojančių užduočių, panaikinti mokesčiai už aplinkos teršimą gamintojams ir importuotojams. Nors minėtos priemonės tiesiogiai gali būti suderintos su Direktyvos ir ES teisės tikslais, Aplinkos ministerija nelinkusi atsižvelgti į ilgametę patirtį turinčių atliekų tvarkytojų argumentus dėl esamos baterijų surinkimo ir tvarkymo sistemos tobulinimo, jos efektyvumo gerinimo bei numatomų taikyti garantijų neveiksnumo.

PATVA direktorius Marius Busilas atkreipia dėmesį, kad reglamento įgyvendinimas nacionaliniame lygmenyje turėtų apimti jau veikiančią sistemą, ją stiprinti ir plėsti ir jokiu būdu neturėtų būti traktuojamas tik iš garantijų ir baudų nustatymo perspektyvos.

„Užduotys gamintojams ir mokestis už aplinkos teršimą būtų ta efektyvi priemonė, kuri padėtų surinkti didesnius elektronikos kiekius. Bauda už ličio jonų baterijos patekimą į bendrą buitinių atliekų srautą baterijų surinkimo problemos neišspręs“, – teigia M.Busilas.

Pasak jo, nors Lietuvoje gerai išvystytas baterijų atliekų surinkimo tinklas, tačiau realus jų surinkimo lygis vis dar ganėtinai žemas. Nešiojamųjų baterijų atliekos neturi ekonominės vertės, jų surinkimas yra brangus, jos neturi paklausos šešėlinėje rinkoje, todėl didžioji dalis nešiojamųjų baterijų įrenginių atliekų, neteisėtai dėl vartotojų sąmoningumo ir informuotumo stokos, patenka į buitinių atliekų srautą.

Lietuvoje kasmet buityje susidaro apie 30-39 tūkst. tonų pavojingųjų atliekų, kurios nėra rūšiuojamos. Jos negali būti tinkamai sutvarkytos, nes patenka į bendrą buitinių atliekų srautą. Tai patvirtina ir „Eurostat“ duomenys, kurie rodo, kad per metus mūsų šalies gyventojų buityje susidarančių pavojingųjų atliekų kiekis, tenkantis vienam žmogui, yra apie 12 kg. Vertinant Europos kontekste, tai yra itin didelis skaičius, kuris, problemos nesprendžiant dabar, tikėtina, augs dar sparčiau.

Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacija (toliau – PATVA) atkreipia dėmesį, kad buityje susidarančių pavojingųjų atliekų tvarkymo tema Lietuvoje yra gvildenama ne vienerius metus, tačiau tik 2023 metų liepą patvirtinus „Pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodiką“, į buityje susidarančių pavojingųjų atliekų tvarkymo problematiką valstybės mastu imta žvelgti atsakingiau.

„Vyraujanti pavojingųjų atliekų neatskyrimo nuo komunalinių atliekų praktika yra ydinga, kenkia gamtai ir patiems gyventojams, nes tai sukelia ne tik cheminę aplinkos taršą, bet neretai tampa ir tiesiogine gaisrų priežastimi“,  –  sako Marius Busilas, PATVA vadovas.

Jis priduria, kad pirmasis žingsnis, nors ir užtruko, jau yra žengtas – atsirado metodika, aiškiai aprašanti pavojingųjų atliekų identifikavimo taisykles. Buityje naudojamų dažų, lakų, klijų pakuotės, trąšos, medicininės atliekos (sauskelnės, tvarsliava, švirkštai), valikliais, šarmais, rūgštimis užterštos pakuotės, elektroninės cigaretės ir kitos pavojingosios atliekos, žymimos specialiais įspėjamaisiais ženklais ant gaminių pakuočių. Tačiau šios pakuotės, gyventojams net ir gebant jas atpažinti ir pagal tai identifikuoti atliekos pavojingumą, vis dar atsiduria viename iš trijų – buitinių atliekų, plastiko arba stiklo konteineryje. Todėl PATVA vadovo teigimu, kiti žingsniai, kalbant apie buityje susidarančių pavojingųjų atliekų tvarkymą, turėtų būti šių atliekų rūšiavimas ir jų surinkimas.

Kauno RATC iniciatyva parengtas „Pavojingų atliekų tvarkymo vadovas”